Kietasis diskas turi judančių dalių, todėl ir gedimo atsiradimo rizika yra didesnė nei kitų kompiuterio komponentų. Vienas iš dažniausių gedimų yra blogi sektoriai kietojo disko plokštelėse. Toliau galėsite sužinoti kas yra blogi sektoriai kodėl jie atsiranda ir kaip nustatyti, kad Jūsų diskas yra pažeistas.

Blogi sektoriai – kietojo disko maras

Kietasis diskas susideda iš kelių pagrindinių dalių:
1. Vienos arba kelių plokštelių, talpinančių informaciją.
2. Galvučių, kurios skaito arba rašo informaciją į plokšteles.
3. Varikliuko ir galvučių laikiklio.
4. Korpuso ir valdiklio.

Plokštelės, kuriose saugoma informacija yra suskirstytos į sektorius, tam, kad būtų galima atrasti, kurioje tiksliai vietoje patalpinti duomenys. Dėl tam tikrų priežasčių sektoriai gali tapti nenuskaitomi ir netinkami įrašimui. Todėl jie vadinami blogais kietojo disko sektoriais. Naudojant kietąjį diską, kuriame yra blogų sektorių, rizikuojate prarasti dalį arba visus duomenis, kadangi laikui bėgant blogų sektorių skaičius didėja.

Kodėl kietajame diske atsiranda blogi sektoriai?

Priežastis paprasta – fizinis galvutės kontaktas su plokštelėmis. Galvutė pakyla dėl oro srauto, susidariusio besisukant informacijos plokštelėms. Tuo tarpu jeigu kietasis diskas bus netikėtai išjungtas duomenų nuskaitymo ar įrašymo metu (stacionaraus kompiuterio išjungimas iš elektros tinklo ištraukiant kištuką kai jis veikia arba priverstinis išjungimas ilgai laikant išjungimo mygtuką), disko plokštelės staigiai sustos ir galvutės atsitrenks į jas. Tokiu būdu toje vietoje sektorius bus pažeistas fiziškai ir taps netinkamas naudoti. Nešiojamieji kompiuteriai dažniausiai turi apsaugą ir daviklius nuo netikėtų kompiuterio vibracijų ar pasvyrimų. Tačiau ir ši apsauga ne visada spėja sureaguoti ir apsaugoti galvutes nuo smūgių į plokšteles (pavyzdžiui kompiuterio kritimas ant žemės ar kitas staigus smūgis). Nereikia pamiršti ir natūralaus plokštelių paviršiaus dėvėjimosi, (plokštelės, priklausomai nuo kietojo disko, gali suktis nuo 4200 iki 15000 apsisukimų per minutę) kuris taip yra blogų sektorių atsiradimo priežastis, ypač ilgai veikusiuose diskuose.

Kaip nustatyti, ar kietasis diskas neturi blogų sektorių?

Dažnai kietojo disko sektorių gedimą vartotojas painioja su programinės įrangos gedimu ar virusais. Tokiu atveju kompiuteris veikia itin lėtai, operacinės sistemos krovimosi laikas pailgėja kelis kartus, o kartais operacinė sistema nestartuoja visai. Darbas su kompiuteriu tampa neįmanomas, o duomenų atstatymas ne visada 100 procentų sėkmingas. Tačiau kietieji diskai fiksuoja kritinius savo veikimo parametrus, kuriuos pažiūrėjus galima nustatyti, ar neartėja kritinis kietojo disko gedimas. Sistema sutrumpintai vadinama S.M.A.R.T. Šiuos parametrus galite pažiūrėti su programa HDtune (BIOS parametruose turi būti įjungtas S.M.A.R.T parametrų rodymas). Svarbiausi mums parametrai yra: Reallocated event count (perkėlimo atvejai) ir Current pending sector (perkėlimo reikalaujantys sektoriai).

Šie parametrai yra glaudžiai susiję. Kietųjų diskų gamintojai numato papildomus sektorius, kurie yra skirti pakeisti jau blogais tapusius sektorius. Tokiu atveju, net ir atsiradus blogiems sektoriams, juos galima peradresuoti į atsarginius gerus ir taip dar šiek tiek pasinaudoti kietuoju disku. Reallocated event count parametras nurodo jau peradresuotų blogų sektorių skaičių (HDtune programoje renkamės Health skiltį ir skaičių matome Data stulpelyje), o  Current pending sector parametras nurodo blogų sektorių skaičių, kurie laukia savo eilės būti peradresuoti. Jeigu bet kurių iš šių dviejų parametrų stulpelyje data (dabartinė reikšmė šiu atveju) skaitmuo yra > 0, būtina pasirūpinti svarbių duomenų tame kietajame diske kopija. Tokius kietuosius diskus su blogais sektoriais dar galima laikinai naudoti atlikus sektorių peradresavimą.

 Išvados

Jeigu turite svarbių duomenų, kietojo disko būkle reikėtų pasidomėti kuo dažniau, ypač jei tai nešiojamo kompiuterio kietasis diskas. Didžioji dalis kritinių kietojo disko gedimų gali būti numatyti stebint S.M.A.R.T. parametrus. Laiku padarius rezervinę duomenų kopiją išvengsite didelių išlaidų, kurios atsiranda, jei duomenys atstatomi iš smarkiai apgadinto kietojo disko.