Jūsų kompiuteris persikrauna, išsijungia ar tiesiog pakimba, kai esate darbo įkarštyje? O gal tiesiog žaidžiant kompiuterinį žaidimą? Bet kuriuo atveju suirzimas garantuotas, ypač jei nespėjote išsaugoti rašomo darbo arba ką tik įveikto sunkaus konkurento strateginiame ar kitokio žanro žaidime (net ir tokios „netektys“ kartais būna skaudžios 🙂 ). Dažniausiai dėl tokio kompiuterio elgesio kalti perkaitę jo komponentai. Taigi skaitom toliau, jei norim sužinoti problemos esmę ir kaip jos išvengti. 🙂

Kodėl kompiuteris persikrauna, išsijungia arba pakimba?

Taigi jei Jus kamuoja netikėti kompiuterio išsijungimai, persikrovimai ar paprasčiausi pakibimai, greičiausiai perkaista procesorius arba vaizdo plokštė.  Yra kelios priežastys, kodėl taip gali nutikti. Dažniausiai dėl to kaltos susikaupusios ant procesoriaus ar vaizdo plokštės aušinimo radiatoriaus dulkės. Taip, gal ir atrodo neįtikėtina, kaip ten jos gali patekti (kalbu apie nešiojamus kompiuterius, kurie turi tik nedidelę angą išpūsti karščiui nuo procesoriaus), tačiau taip įvyksta dėl to, kad aušintuvas sukuria oro cirkuliaciją. Aušintuvas ne tik išpučia orą, bet ir nedidelę dalį jo įtraukia. Taigi visos mikro dulkės esančios ore patenka ir į kompiuterio vidų. Ilgainiui jos nusėda ant procesoriaus arba vaizdo plokštės radiatorių ir suformuoja sunkiai aušintuvui įveikiamą dulkių „sienelę“. Sekančioje nuotraukoje matome būtent tokią „sienelę“:

Taigi žymiai krenta aušintuvo efektyvumas (dažnai maksimali temperatūra pakyla 5-20 laipsnių). Procesorius ir vaizdo plokštė turi temperatūros intervalus, kuriuose jie gali veikti (kiekvienam modeliui skirtingi, vieni gali pakęsti ir 80 laipsnių, o kitiems riba – 50). Kai veikimo temperatūra peržengia tas ribas, komponentas dėl per didelio karščio negali tinkamai dirbti ir kompiuteris persikrauna, atsijungia arba pakimba. Suveikia komponentų apsauga, kuri išgelbėja juos nuo „iškepimo“. Yra ir kita perkaitimo priežastis. Tai sukietėjusi termopasta. Termopasta – tai pasta, tepama tarp procesoriaus, vaizdo plokštės mikroschemos ir jų radiatoriaus. Kadangi pasta yra labai laidi šilumai, ji padeda efektyviau procesoriui atiduoti karštį radiatoriui (be to radiatoriaus ir procesoriaus paviršius tik mūsų akiai atrodo lygus, todėl termopasta puikiai užpildo visus griovelius, taip maksimaliai padidindama šilumos perdavimą). Tačiau laikui bėgant nuo karščio pasta sukietėja ir praranda savo savybę atiduoti procesoriaus ar kito mikroschemų rinkinio sugeneruotą karštį ir todėl net ir švarus kompiuteris sugeba perkaisti.  Štai kaip tai atrodo realiam gyvenime:

Ar kompiuteris tikrai perkaista? Kaip patikrinti?

Svarbiausias parametras – temperatūra. Pirmiausia reikia sužinoti tikslų savo procesoriaus modelį. Čia pagelbės nemokama programa CPU-Z . Su ja galėsite pamatyti tikslius savo procesoriaus ir vaizdo plokštės modelius. Toliau keliaujam į CPU World procesorių enciklopediją 🙂 Joje įrašome savo procesoriaus modelį ir mums pateikia jo detalų aprašymą. Aprašymo apačioje rasite procesoriaus veikimo temperatūrą. Noriu atkreipti dėmesį, tai yra nurodyta maksimali temperatūra, prie kurios procesorius tiesiog iškeptų. Todėl atimame iš tos maksimalios temperatūros bent 20 laipsnių ir turime maksimalią stabilaus veikimo temperatūrą. Tada keliaujam atsisiųsti HWMonitor programos, kuri pateiks mums kompiuterio temperatūras realiuoju laiku. Na o dabar reikia programos kuri apkrautų kompiuterį maksimaliai. Tam puikiai tinka kitas nemokamas produktas Prime95. Štai čia pateikiamas trumpas gidas, kaip naudotis šia programa. Siūlau rinktis testą In-place large FFTs, būtent šis testas privers procesorių maksimaliai kaisti. Jeigu kompiuteris atlaikys šį testą vieną valandą be klaidų, aušinimas veikia efektyviai ir galite nesibaiminti perkaitimo.

O kaip su vaizdo plokštės tikrinimu?

Tam reikės parsisiųsti 3Dmark06 testą. Tiesa, jis ganėtinai nemažas – 581 MB, tačiau puikiai sugeba spausti vaizdo plokštės procesorių. Principas tas pats. Jei kompiuteris testą atlaiko, vaizdo plokštės aušinimas yra efektyvus. Beje, šis testas kartu apkrauna ir procesorių, tačiau ne taip smarkiai kaip Prime95 programa.

Nešiojamas kompiuteris ar stacionarus? Kuris labiau kenčia nuo perkaitimo?

Atsakymas paprastas. Beveik be išimčių nešiojami kompiuteriai. Kadangi nešiojamame kompiuteryje yra labai mažai vietos aušinimui, radiatoriai yra ypač maži. Dažniausiai vaizdo plokštės procesorius ir kompiuterio procesorius būna sujungti variniu suplotu vamzdeliu (jungiamas prie varinių plokštelių, montuojamų ant pačių procesorių), o gale vamzdelio – radiatorius aušinamas aušintuvu. Todėl užsikimšęs dulkėmis radiatorius neleidžia efektyviai aušintis vaizdo procesoriui ir procesoriui. To pasekoje temperatūros kartais pakyla ir 20 laipsnių, o tai dažniausiai jau būna už procesorių temperatūros tolerancijos ribų. Kai kurie žmonės puola pirkti specialius padus su aušintuvais, skirtus nešiojamiems kompiuteriams. Tačiau jie yra brangesni nei dulkių išvalymo paslauga ir dažniausiai nesugeba kompensuoti užsikimšusios aušinimo sistemos. Žinoma, karštą vasaros dieną, net ir kompiuteris su švaria sistema gali perkaisti, todėl tokius aušinimo padus tikslingiausia būtų naudoti kaip papildomą aušinimą karštą dieną, o ne kaip kompensacinį aušinimą.

Jeigu yra apsauga, kuri išjungia kompiuterį, kai jis perkaista, kam jaudintis?

Šis teiginys tinka stacionariam kompiuteriui, kuris turi efektyvų aušinimą. O štai nešiojamam kompiuteriui – ne. Taip, apsauga nuo perkaitimo laiku suveikia ir nešiojamame kompiuteryje. Pats vaizdo procesorius lieka sveikas, tačiau vaizdo procesoriai nešiojamuose kompiuteriuose yra prilituojami prie pagrindinės plokštės. Pasiekus aukštesnę nei įprasta temperatūrą, lydmetalis pradeda lydytis ir vaizdo procesorius gali atšokti. Vaizdo procesoriaus perlitavimas – brangus malonumas, be to jei pati pagrindinė plokštė nuo karščio bus deformuota, kokybiškai prilituoti nepavyks. Taigi nešiojamuose kompiuteriuose perkaitimas gali pridaryti didelių išlaidų.

Išvados

Kompiuterio aušinimo sistemos valymas yra būtinas. Periodiškumas priklauso nuo aplinkos, kurioje dirbama su kompiuteriu. Kartais pravalyti aušinimo sistemą pakanka kartą per metus, o kartais dulkių spėja prisikaupti ir per kelis mėnesius (pramoninės patalpos). Nestabilus kompiuterio darbas – Jūsų darbo efektyvumo mažėjimas. Kai mažėja darbo efektyvumas, didėja laiko sąnaudos. O visiems mums nesinori dirbti dėl kompiuterio nestabilumo ilgiau nei turėtume. 🙂

Šį straipsnį platinti ar skelbti kitose svetainėse be kompiuteriu-taisymas-vilniuje.lt sutikimo draudžiama, gavus leidimą platinama su nuoroda į straipsnio šaltinį.